Europos kultūros sostinės forumas

Kultūra koronos metu

Kiekvienos krizės akivaizdoje išryškėja gyvybiška kultūros ir meno būtinybė. Tragiškos ekonominės ir socialinės katastrofos fone esame kūrybinio sektoriaus atsparumo ir gebėjimo žaibiškai prisitaikyti liudininkais. Matėme, kaip parklumpa galingiausios pasaulio kultūros institucijos, ir kūrėjus, pernakt prarandančius darbus. Tai neužkirto kelio atsirasti daugybei tarptautinę bendruomenę suvienijusių meno projektų, įkvėpusių kibirkštį optimizmo ir bendrystės jausmą namuose izoliuotai visuomenei. Įsitikinome pastarųjų metų kultūros politikoje prioritetizuojamo meno ir kultūros vertybių skaitmeninimo verte, kai kultūros įstaigų tinklalapių lankomumas akimirksniu išaugo šimtus kartų. Pasaulį sustabdžiusi pandemija inspiravo kultūros kūrėjus iš naujo pažvelgti į savo misiją, sukurti alternatyvias veiklos strategijas, edukacinius ir sklaidos įrankius, subūrusius namuose užsidariusius į bendras diskotekas, ir tyliai auditorijai, stovinčiai už savo butų langų, atnešusius kultūrą tiesiai į kiemus.

Kas toliau?

Pranašaujama, kad kultūros sektorius, mūsų dalyvavimo kultūroje įpročiai ir socialinis gyvenimas neišvengiamai pasikeis, tačiau ar iš tiesų ir kaip? Kaip kultūros ir meno kūrėjams pasiruošti ateities keliamiems iššūkiams? Kokius įgūdžius ir inovacijas tam pasitelkti? Kaip, braškančią Europos Sąjungą dar labiau skaldant politinėms batalijoms, išsaugoti tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą?

Naujas formatas

„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ organizatoriai perkelia kasmetinį Europos kultūros sostinės forumą į virtualią erdvę ir kartu su Kūrybiškos Europos biuru Lietuvoje inicijuoja diskusiją, telkiančią Europos menininkus, kultūros kūrėjus, privatųjį ir viešąjį sektorius bei skirtą kultūros lauko inovacijoms ir ateičiai aptarti.

Programa

Gegužės 20 d.

15 val. Kultūros rolė įveikiant krizę (angl. k.)

Daugybės kultūros kūrėjų likimas šiuo metu pakibęs ant plauko, tačiau progresyvūs kultūros veikimo ir prisitaikymo pavyzdžiai teikia viltį, kad galime įveikti šį kritinį laiką sustiprėję ir atsparesni. Ši sesija – apie kritinėje situacijoje susiformavusią kultūros sektoriaus patirtį ir išryškėjusias galimybes. Kokia iš tiesų kultūros reikšmė ekstremalioje situacijoje – ar tai prioritetinis visuomenės interesas ir kodėl? Kokias įžvalgas apie kultūrą paskatino akistata su krize? Kaip karantiną ir jo pasekmes išgyvena Europos kultūros kūrėjai ir organizatoriai?

Gegužės 21 d.

Kultūros finansavimas neapibrėžtumo ekonomikoje

„Kultūros rėmėjų forumas“ ankstesniais metais kalbėjo apie praktinius finansavimo kelius ir šaltinius. Kalbėjome ir finansavomės pagal nusistovėjusius veikimo modelius, kurių tobulinimas veikė nuosekliai, lengvu ritmu. Nuo 2019 m. pasaulio kultūros organizacijos pradėjo gyventi neapibrėžtume, kuris nuo aviakompanijų ir turizmo paslaugų uždarymo pamažu prisikasė ir iki kultūros tarptautiškumo bei jo viešojo finansavimo strategijų viso pasaulio programose ir fonduose.

Ar kultūros organizacijos jau mato galimybes naujam Lietuvos kultūros organizacijų paslaugų veidui formuoti?

Visi kultūros rėmėjai – programos, fondai, atstovaujantys viešosioms programoms, nuo kovo vidurio Lietuvoje, Europoje net kiek anksčiau, turėjo pradėti atsakingai persvarstyti veikimo būdus, prioritetus, projektų administravimo taisykles ir net tolesnę ateitį.

10 val. Kultūra ekoniminės krizės valdymo priemonėse (liet. k.)

Kiek pasaulinė ekonominė ir socialinė krizė taps galimybe? Kaip Lietuvos kertinės finansavimo institucijos prisitaikė prie naujos aplinkos? Kokių konkrečių priemonių imtasi ir kaip tai paveikia įprastinį finansavimo modelį ir kontekstą? Apie tai ryto sesijoje su Lietuvos Kultūros taryba, Invega, Lietuvos savivaldybių atstovais gegužės 21 d.

15 val. Kultūros tarptautiškumo rėmėjų forumas (angl. k.)

Sesijoje susipažinsime su specialaus Europos kultūros fondo praktika ir galimybėmis, „Kūrybiškos Europos“ programos perspektyvomis, o taip pat ką svarsto ir kokius pasirinkimus svarsto tarptautinio mobilumo programos – Nordic Culture Point, ASEF ir kt.? Kaip apskritai turėsime žiūrėti ir ko tikėtis iš kultūros tarptautiškumo?

Gegužės 22 d.

15 val. Postpandeminės ateities kultūros. Persiorientavimas (angl. k.)

Laikais, kai sunku galvoti apie ką kita nei apie krizę – susitelkime į ateitį. Gyvenimas pasikeitė. Viskas keičiasi. Dauguma sutinka – niekas nebebus taip, kaip anksčiau. Ar tikrai? Kas ir kaip keisis? Kaip atrodys postpandeminis pasaulis? Kas jau šiandien yra ir ateity taps „nauja norma“? Menininkai visuomet buvo super jautrūs ateities pasaulių pranašautojai, numatantys naujas realybes, erdves ir kosmosus, peržengiančius praeities, dabarties ir ateities laiko rėmus – visaapimančias virtualybes, postapokaliptikas ir surealybes. O gal tai realybės?

Kas toliau? Tekstilės fabrikai gamina kaukes, automobilių gamyklos gamina respiratorius, kvepalų – dezinfekantus. Ar visi būsime priversti imtis naujų išlikimo modelių? Kokie galimi meno ir kultūros persiorientavimo ar reindustrializacijos scenarijai?

Transliacijas stebėkite programoje nurodytu laiku šiame puslapyje, „Kaunas 2022″ Facebook paskyroje arba per 15min.lt.