Europos kultūros sostinės forumas 2019

Europos kultūros sostinės forumas – tai „Kaunas 2022“ komandos inicijuojamas kasmetinis renginys, Kaune sutelkiantis įvairių kūrybinių sričių lyderius iš visos Europos. Forumas skirtas žinioms, įkvėpimui, naujoms pažintims ir bendradarbiavimo galimybėms atrasti. Vienas svarbiausių
šios iniciatyvos tikslų – paskatinti kultūros ir kitų sričių (verslo, mokslo, politikos) bendradarbiavimą.

Žmogiškasis faktorius

Vienijanti šiųmečio forumo tema – „Žmogiškasis faktorius“ – kelia klausimus, ar veikdami nepamirštame svarbiausio, kad nepaisant mūsų profesijos ar visuomeninio vaidmens – pirmiausia esame žmonės. Kaip išeiti iš savo socialinio burbulo ir iš tiesų suprasti kitą?

Pagrindinės temos

2019 m. forumo pranešimai, sesijos ar provokacijos apims aktualias meno ir verslo bendradarbiavimo, auditorijų įtraukimo ir socialinio verslo temas. Kvestionuosime nusistovėjusį mąstymą ir įprastas sampratas; pasitelkę muzikantus ir intuicijos galią, tobulinsime vadybos strategijas. Svarbioje kultūros diplomatijos forumo sekcijoje ieškosime atsakymų, kas lemia, atrodo, vis didėjančią visuomenės ir institucijų takoskyrą, taip pat ir gilėjančius politinius bei pilietinius nesutarimus Europoje. Pažadame ir gilesnį Europos kultūros dimensijos suvokimą.

Vakarinė dalis

Gegužės 23d. po intensyvios žinių dienos turėsite galimybę prisijungti prie vienos įdomiausių šiuolaikinio Kauno tradicijų – „Kiemų šventės“, kai per Laisvės alėją nusidriekia ilgiausia iškyla po atviru dangumi, o į ją susirenka šimtai miestiečių ir miesto svečių.

Gegužės 24d. vakarinės dalies akcentas – britų komiko „stand up“ pasirodymas aktualia tema: „Geras, blogas ir „Brexit‘as“.

 

Iki įkvepiančio susitikimo jau gegužės 23–24 d. Kaune!

*  Dalyvavimas nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl kviečiame užsiregistruoti.

Pranešėjai

Agata Etmanowicz
plus

Agata Etmanowicz

„Impact Foundation“ prezidentė

Pier Luigi Sacco
plus

Pier Luigi Sacco

Milano IULM universiteto dėstytojas, Harvardo universiteto vyresnysis tyrėjas

Paul Bourne
plus

Paul Bourne

Meno vadovas, verslo konsultantas, Kembridžo universiteto tarybos narys

John Bonnema
plus

John Bonnema

„Leeuwarden – Friesland 2018“ vykdantysis direktorius

Mindaugas Morkūnas
plus

Mindaugas Morkūnas

MO Muziejaus vystymo vadovas

Paulius Motiejūnas
plus

Paulius Motiejūnas

Kauno „Žalgiris“ direktorius

Dr. Arūnas Gelūnas
plus

Dr. Arūnas Gelūnas

Lietuvos dailės muziejaus direktorius

Dr. Giedrė Pranaitytė
plus

Dr. Giedrė Pranaitytė

Vytauto Didžiojo universitetas

Aušrinė Žilinskienė
plus

Aušrinė Žilinskienė

Lietuvos kultūros instituto direktorė

Marcin Łapczyński
plus

Marcin Łapczyński

Lenkijos instituto Vilniuje direktorius

Prof. Dr. Marija Drėmaitė
plus

Prof. Dr. Marija Drėmaitė

Vilniaus universitetas

Aiva Rozenberga
plus

Aiva Rozenberga

Buvusi Latvijos instituto direktorė

Fionn Dobbin
plus

Fionn Dobbin

Dizaino konsultavimo agentūros „Age5“ kūrybos direktorius

Agnieszka Wlazeł
plus

Agnieszka Wlazeł

Lidso universiteto Vaidybos ir kultūrinių industrijų mokyklos mokslų daktarė, tyrėja

Milda Ivanauskienė
plus

Milda Ivanauskienė

MO muziejaus direktorė

Maximillian Valentin
plus

Maximillian Valentin

Kūrybos direktorius, lektorius

Geoffrey Brown
plus

Geoffrey Brown

„Euclid“ direktorius ir komikas

Rytis Zemkauskas
plus

Rytis Zemkauskas

Kaunas 2022

Roberto Magro
plus

Roberto Magro

Cirko vadovas, artistas, tyrėjas

Phil Tulba
plus

Phil Tulba

Socialinio verslo ekspertas, konsultantas

Programa

Registracija

Forumo atidarymas

Pranešimai:

Žmogiškasis faktorius
Agata Etmanowicz
Lenkija / „Impact Foundation“ prezidentė

Pagrindinės pranešėjos Agatos Etmanowicz dėmesio centre – žmonės. Ji atkreipia dėmesį į tai, jog visų pirma esame žmonės, o tik paskui – menininkai, ekspertai, pareigūnai, specialistai ir t. t. Visi kiti asmenys, su kuriais tenka dirbti, taip pat yra žmonės. Galime juos vadinti auditorijomis, klientais, tikslinėmis grupėmis, kolegomis, draugais ar netgi priešais. Jie visi, pirmiausia, yra žmonės, akcentuoja pranešėja. Juk tai visiems savaime aišku, ar ne? "Tai kodėl šį paprastą faktą vis pamirštame"- svarsto A. Etmanowicz. Agata Etmanowicz kvies dalyvius susimąstyti apie tai, kaip galime tapti geresniais specialistais tiesiog pripažindami ir iš naujo įvertindami patį pagrindinį, aiškiausią ir kartu sudėtingiausią – žmogiškąjį faktorių.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime ir visuomenės gerovė. Strateginis naujosios Europos kultūros darbotvarkės scenarijus
Pier Luigi Sacco
Italija / Milano IULM universiteto dėstytojas, Harvardo universiteto vyresnysis tyrėjas

Pier Luigi Sacco kalbės apie naujojoje Europos kultūros darbotvarkėje aktualizuojamą dalyvavimą kultūroje kaip svarbų visuomenės gerovės faktorių. Tai du glaudžiai susiję aspektai, itin reikšmingi įgyvendinant tiek mokslinių tyrimų, tiek politikos darbotvarkę. Tikimasi, jog per ateinančius kelerius metus šiose prioritetinėse srityse Europos Sąjungoje atsivers didelės galimybės, o Europos kultūros sostinės šiuo požiūriu taps idealiomis laboratorijomis. Klausytojai išsineš gilesnį supratimą apie tai, kokias galimybes Europos kultūros sostinių programa atveria Europos bendruomenių gerovės kūrimui ir lokaliam vystymui ir naują įkvėpimą konkretiems veiksmams. 

Nuo kūrybinio mąstymo prie kūrybinio veiksmo
Paul Bourne
Jungtinė Karalystė / Meno vadovas, verslo konsultantas

Paul Bourne provokacija apie meno ir verslo santuoką (o gal romaną?). Pranešėjas kalbės apie galimybes, iššūkius ir netikėtumus, kurių atsiranda verslui draugaujant su kultūra. Klausytojai išgirs įžvalgų, skirtų visiems, kurie savo santykį su kūrybiškumu laiko procesu, santykį su kultūra – vertinga investicija, o verslą – varomąją jėga.

Europa kaip miestų sąjunga
Rytis Zemkauskas
Lietuva / Kaunas 2022

Dauguma Europos valstybių gimė iš miestų ar žemių federacijų. Vienas iš pavyzdžių – Hanzos miestų sąjunga. Miestų diplomatija, miestų politika, prekyba ir kultūra lėmė būsimų valstybių, tokių kaip Ispanija, Italija, Vokietija ir kitų susikūrimą. Šiuo metu galima matyti, jog vyksta priešingas procesas. Būdami kultūros ir pilietybės tvirtovėmis, miestai vėl tapo svarbūs. Europos Sąjungos ateitį gali lemti sėkmingai veikiantys miestų tinklai, naudingi visiems jų nariams.

Diskusija

Daugiau informacijos netrukus.

Pietų pertrauka

Paralelinės sesijos:

Verslas + kultūra. Prasmingo bendradarbiavimo formulės | Formatas: pranešimai ir diskusija

Ši sesija yra skirta verslo sektoriaus atstovams.

Diskutuoti kultūros ir meno rėmimo klausimais ryžtasi ne kiekvienas verslo ar kultūros ekspertas. Vertės apibrėžimas ar rėmimo rinkodaros priemonių pelningumas dažnai tampa ginčytinų interpretacijų objektais. Šioje sesijoje sužinosite, kaip sukurti rėmimo kampaniją, kurios procesas ir rezultatai tenkintų visas šalis. Sesijoje kūrybinių industrijų, rinkodaros ir finansų ekspertai iš Lietuvos ir užsienio dalinsis naujausiomis žiniomis apie rėmimo projektų tendencijas ir kuriamą vertę bei pelningą kūrybinių išteklių panaudojimą. Pranešėjai pristatys išmatuojamus būdus, kaip verslas gali pasinaudoti kultūros atstovų pagalba diegiant inovacijas ir sprendžiant kylančius iššūkius.

Moderatorė: Doc. dr. Jūratė Tutlytė (Lietuva / Kaunas 2022, Vytauto Didžiojo universitetas)

Kas bendro tarp F1 lenktynių ir teatro?
Paul Bourne
Jungtinė Karalystė / Meno vadovas, verslo konsultantas

Ką bendro turi „Formulė 1“ bolido padangų keitimas, pozityvaus nusiteikimo futbolo komandai sugrąžinimas, policijos pajėgų kultūros sklaida, naujo IT kompanijos padalinio steigimas? Du dalykus: visuose šiuose procesuose dalyvauja Britanijos teatro trupė ir, antra, apie visus juos išgirsite Europos kultūros sostinės forume Kaune. Sesija, skirta vertės, poveikio ir galios, kurią suteikia meno intervencijos versle, analizei.

Kultūros ir verslo bendradarbiavimas – praeities klystkeliai ir ateities tendencijos
Mindaugas Morkūnas
Lietuva / MO muziejaus vystymo vadovas, patariamosios valdybos narys

Mindaugas Morkūnas kalbės apie kultūros rėmimo tendencijas, partnerystėms būtinas inovacijas, pridėtinės vertės verslui paiešką kultūros projektuose, auditorijų vystymo platformų panaudojimą rėmimo projektuose, taip pat apie kultūros bei verslo komunikacijos iššūkius, siekiant abipusės naudos ir sutarimo.

Rėmimo projektų valdymas: uždirbti, atidirbti ar susidirbti?
Paulius Motiejūnas
Lietuva / Kauno „Žalgirio“ direktorius

Parašai ant sutarties ir lėšų skyrimas visada yra pergalė, bet tai – tik partnerystės kelio pradžia. Kai darbas ir santykis su partneriu – viena iš esminių išgyvenimo sąlygų, kur ieškoti faktoriaus X? Ką statyti ant efektyvių santykių su partneriais pjedestalo – strategiją, kūrybiškumą ar žmogiškumą? Ar tarp profesionalumo ir žmogiškumo galima dėti lygybės ženklą? Apie nuolatines atsakymų paieškas – Kauno „Žalgirio“ ir „Žalgirio” arenos direktorius Paulius Motiejūnas.

Kultūros sostinės bendradarbiavimas su verslu
John Bonnema
Nyderlandai / „Leeuwarden – Friesland 2018“ vykdantysis direktorius

John Bonnema patirtis, įgyvendinant Europos kultūros sostinės metus Leuvardene, Nyderlanduose. „Arriva“,„ING“ ir kitų prekės ženklų integracijos atvejų pristatymas iš „Leuvardeno – Europos kultūros sostinės 2018“ projekto.

Verslas ir kultūra yra susiję daugeliu aspektų. 2018 m. Europos kultūros sostinėje Leuvardene-Fryzijoje buvo įrodyta, kad šie sektoriai stiprina vienas kitą. Pagerinti miesto, regiono ir jų gyventojų situaciją yra sudėtinga, tačiau būtina (ypač, kai pastarieji nėra sostinė). Kultūra šiame procese vaidina vieną pagrindinių rolių, todėl Europos kultūros sostinės titulas yra unikali galimybė Kaunui. Leuvardeno pavyzdys tai įrodė, o čia – šiek tiek statistikos:
- 5,4 mln. lankytojų;
- 230-320 mln. eurų ekonominės naudos;
- 70 proc. įsitraukusių Fryzijos regiono gyventojų;
- Kultūros sostinės pajamos iš rėmėjų – 9,8 mln. eurų.

Įmonės gali turėti milžinišką naudą, kai miestai, kuriuose jos įsikūrusios, tampa Europos kultūros sostinėmis. Forume John Bonnema pateiks praktinių sėkmingo bendradarbiavimo tarp renginių, projektų, kultūros sostinės organizacijos ir verslo bendruomenės pavyzdžių.

Geri darbai bendromis pastangomis
Agata Etmanowicz
Lenkija / „Impact Foundation“ prezidentė

"Žmogiškasis faktorius” praktikoje – kompanijų socialinės atsakomybės ir žmogiškųjų išteklių sprendimai, gimę muzikos festivalyje. Agata Etmanowicz pateiks keletą pavyzdžių, kaip buvo įgyvendinami skirtingų sričių bendradarbiavimu grįsti projektai, kurie buvo naudingi visoms dalyvaujančioms šalims. Tai nebuvo įprasti rėmimo projektai, o siekė kai ko daugiau.

14:00Kaip Kultūros sostinės diplomatija padeda vystyti bendrą Europos idėją? | Formatas: pranešimai ir diskusija

ES politikos pagrindas – kultūra. Skirtumus ir atskirtį lemia ekonominės priežastys, tačiau nuo tada, kai buvo nuspręsta siekti taikos ir dialogo, o ne toliau konkuruoti ekonomine ir karine galia, kultūra tapo Europos kertiniu akmeniu. Siekdami išsaugoti Sąjungą, šiandien vėl atsigręžiame į kultūrą. Ar ne? Ši dalis bus itin svarbi Europos kultūros sostinės titulą turintiems miestams, taip pat valstybės institucijoms ir turizmo sektoriui.

Diskusija: Kultūros sostinė kaip kultūrinės diplomatijos platforma
Moderatorius: Rytis Zemkauskas (Lietuva / Kaunas 2022)
Diskusijos dalyviai: Jean-Marie Sanie (Direktorius, Prancūzų institutas Lietuvoje), Aiva Rozenberga (Buvusi Latvijos instituto direktorė), Rytis Paulauskas (Užsienio reikalų ministerija).

Dvigubas kultūrinės diplomatijos vaidmuo: bendradarbiavimo tiltai ar propagandos pinklės?
dr. Arūnas Gelūnas
Lietuva / Lietuvos dailės muziejaus direktorius

Net ir per aršiausius konfliktus arba Šaltąjį karą kultūra daugiausia buvo laikoma nepolitine, taigi, ir gana nekalta bendradarbiavimo sritimi. Manant, jog kultūra yra ne pragmatiško, o vien tik dvasinio pobūdžio, jai skirta „tiltų tiesėjos“ ir „taikos kūrėjos“ misija. Daugelis vyriausybių nedvejodamos laikėsi ir tebesilaiko nuomonės, jog kultūra – galinga teigiamo šalies įvaizdžio formavimo priemonė, tinkama naudoti susiklosčius aplinkybėms, kai nėra galimybės teigiamo įvaizdžio suformuoti kitomis priemonėmis. Nepaisant akivaizdaus fakto, kad daugeliu atvejų kultūra iš tiesų padėjo nutiesti tiltus tarp žmonių ar netgi ištisų tautų, kai jokios kitos priemonės nepadėjo to padaryti (pvz., JAV „džiazo diplomatija“ XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje), šiame pranešime kvestionuojama kultūrinių iniciatyvų „visiško nekaltumo“ sąvoka. Be to, pranešime bandoma analizuoti atvejus, kai įvairūs konfliktuojantys režimai ar valstybės sąmoningai naudojosi kultūra, siekiant užmaskuoti agresiją ir netgi perrašyti istoriją – tokiais atvejais kultūra tampa pačia atgrasiausia propagandos priemone. Pranešime pateikiama UNESCO veiklos pavyzdžių, taip pat kultūrinės diplomatijos ir naujausių kultūrinių bei politinių įvykių Malyje, Irake, Sirijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje pavyzdžių.

Prancūzijos kultūrinės diplomatijos modelis Europos kultūros sostinių iniciatyvos kontekste
dr. Giedrė Pranaitytė
Lietuva / Vytauto Didžiojo universitetas

Prancūzija visuomet laikyta šalimi, nuolat siekiančia sukurti veiksmingų strategijų, padedančių sėkmingai įgyvendinti kultūrinę diplomatiją. Taigi, šio pranešimo tikslas – aptarti, kaip kultūrinė diplomatija, dažnai laikoma intriguojančiu fenomenu, galėtų tapti esmine Prancūzijos kultūros vertybių sklaidos priemone, taip pat priemone, padedančia įgyti didesnę politinę įtaką pasaulio ir vietos lygmenimis. Siekiant apibrėžti tinkamas analizės ribas, daug dėmesio bus skiriama pagrindinių principų, padėjusių sukurti tvirtą Prancūzijos kultūrinės diplomatijos pagrindą, praktiniam vertinimui. Šiomis aplinkybėmis ypatingas dėmesys bus skiriamas ir Prancūzijos patirčiai, kurią ši šalis įgijo prisidėdama prie Europos kultūros sostinių iniciatyvos.

Kultūriniai ryšiai prieš kultūros diplomatiją: Lietuvos atvejis
Aušrinė Žilinskienė
Lietuva / Lietuvos kultūros instituto direktorė

Ne vieną dešimtmetį Lietuvos valdžios institucijos, pasitelkdamos kultūros diplomatiją, išbando skirtingus modelius, siekiant sukurti ir sustiprinti tarptautines partnerystes bei tinklus. Kas už tai atsakingas ir kas geriausia Lietuvai? Pranešėja pateiks įžvalgų apie šiandienos kultūros diplomatijos politiką ir praktiką bei tarptautinius kultūrinius ryšius.

Lenkija ir jos viešoji diplomatija
Marcin Łapczyński
Lenkija / Lenkijos instituto Vilniuje direktorius

Pagrindinis šio pranešimo tikslas – sutelkti dėmesį į svarbiausius Lenkijos viešosios ir kultūrinės diplomatijos prioritetus, įskaitant kultūros sostinių vaidmenį, kuriant bendrą geresnės Europos pagrindą. Marcin Łapczyński pristatys Vroclavo (2016 m.) ir Krokuvos (2000 m.) Europos kultūros sostinių atvejus ir šių miestų įgyvendintų programų poveikį. Taip pat pateiks keletą pavyzdžių, kaip Lenkija padeda Kaunui pasirengti Europos kultūros sostinės programos įgyvendinimui 2022 m.

Dėkingas optimizmas. Apie idėjų ir formų migraciją
prof. dr. Marija Drėmaitė
Lietuva / Vilniaus universitetas

Kauno modernistinė architektūra – XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio optimistinių politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių idealų atspindys. Būtent tuo metu Kaunas buvo neseniai atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikinoji sostinė. Šis paveldas per visą XX amžių atliko svarbų vaidmenį, formuojant Lietuvos kultūrinę atmintį. Tačiau kaip vietos pasididžiavimą ir savo miesto architektūrinį paveldą paversti patrauklia tarptautine istorija?

Pasakojimo menas ir simbolika kaip įrankiai Europos kultūros sostinės diplomatijai
Aiva Rozenberga
Latvija / Buvusi Latvijos instituto direktorė

Aiva Rozenberga pateiks praktinių įžvalgų, pagrįstų kultūrinės diplomatijos kūrimo patirtimi, kurių ji įgijo Rygai rengiantis tapti Europos kultūros sostine 2014 metais. Aiva Rozenberga taip pat trumpai apžvelgs kai kuriuos aspektus iš buvusių ir būsimų Europos kultūros sostinių. Pranešėja skatins ieškoti atsakymų į įvairius svarbius klausimus: kodėl Europos kultūros sostinės įvadinė tema ir pagrindinės temos svarbios visai šios iniciatyvos kultūrinei diplomatijai ir strateginei komunikacijai? Kokius simbolius perteikiame kultūrinės diplomatijos priemonėmis pristatydami Europos kultūros sostinę užsienyje? Kodėl svarbu pabrėžti, kad įgyvendiname tokią kultūrinę diplomatiją, kurios stilius ir turinys atitinka Europos demokratijos stilių ir turinį?

14:00Intuicijos patirtis | Formatas: interaktyvios kūrybinės dirbtuvės

Fionn Dobbin (Vokietija / Dizaino konsultavimo agentūros „Age5“ kūrybos direktorius)
Maximillian Valentin (Vokietija / Kūrybos direktorius, lektorius)

Mūsų nuolat kintančiame ir pilname netikrumo pasaulyje intuicija tapo viena svarbiausių kūrybinio vadovavimo ypatybių, lemiančių organizacijų sėkmę. Meno pasaulis – intuicijos namai. Čia ji pati švariausia. Menininkai atkoduoja įvairius savo pasaulio aspektus ir, nesusitelkdami į pernelyg didelius svarstymus ar strategijų taikymą, tuos aspektus paverčia meno kūriniais. Per interaktyvų seminarą pakviesime jus kartu atrasti naują patirtį. Grupė menininkų jums papasakos, kaip kliaujasi savo intuicija džiazo, vaidybos ir vaizduojamojo meno srityse, ir kaip intuiciją būtų galima „taikyti“ visame kūrybinių industrijų sektoriuje. Būtent tai ir bandysime patirti šioje sesijose. Tai nėra tokia metodika, kaip, pavyzdžiui, „Design Thinking“, o labiau kelias link intuicijos ar tiesiog meno pajautimas.

Programos pabaiga

Kiemų šventė (bendruomenės iškyla Laisvės alėjoje)

Registracija

Pranešimai:

Meno ir technologijų panaudojimas auditorijų įsitraukimui
Agnieszka Wlazel
Lenkija / Lidso universiteto vaidybos ir kultūrinių industrijų mokyklos mokslų daktarė, tyrėja

Terminu „auditorijų įtrauktis“, palyginti su „auditorijų plėtra“, pripažįstamas perėjimas nuo pasyvumo prie aktyvumo ir nuo žmonių laikymo objektais prie mąstymo, kad žmonės – tai asmeninę patirtį kaupiantys, jausti galintys subjektai. Meno organizacijų požiūriu, auditorijų įtrauktis galėtų būti laikoma vertės kūrimo metodu, kurio tikslas – išplėsti dalyvių patirtį meno srityje. Meno organizacijos naudoja technologijas ne tik tam, kad galėtų pasiekti įvairias auditorijas ar surinkti duomenų apie jas, bet ir siekdamos sukurti naujų kūrybinio darbo formų. Auditorijų įtrauktis – viena svarbiausių interaktyviųjų (skaitmeninių) meno kūrinių dalių. Remdamasi pačios nustatytais auditorijų patirties tipais, Agnieszka Wlazeł pateiks tokių meno kūrinių pavyzdžių.

Kaip meno muziejus tapo „madingas“ ir ko išmokome siekdami savo tikslo?
Milda Ivanauskienė
Lietuva/ MO muziejaus direktorė

Milda Ivanauskienė trumpai pristatys MO muziejaus kelią į atidarymą. Kokie buvo išsikelti tikslai ir kaip jų siekiama? Kaip nustatytos tikslinės auditorijos, kokios vystomos tarpsektorinės partnerystės bei kokie įgyvendinti rinkodaros sprendimai? Pranešėja apžvelgs, kokią naują madą įneša MO muziejus ir kaip jis keičia žmonių suvokimą apie muziejų bei laisvalaikio praleidimą.

Strategijų painiava ir intuicijos svarba
Fionn Dobbin (Vokietija / Dizaino konsultavimo agentūros „Age5“ kūrybos direktorius )
Maximillian Valentin (Vokietija / Kūrybos direktorius, lektorius)

Ilgiau negu 20 metų išdirbę kūrybinių industrijų srityje Maximillian Valentin ir Fionn Dobbin suprato, jog esama didžiulio atotrūkio tarp pirmosios strateginės idėjos ir jos įgyvendinimo lygmens. Idėjos ir strategijos, kurias sukuria nedidelė vadovų ir kūrybininkų grupė, ilgainiui pakinta, nes kiekvienu organizacijos veiklos lygmeniu prisidedančios specialistų grupės šias idėjas ir strategijas papildo savo mintimis ir nuomonėmis. Kadangi papildymai dažnai atliekami atsižvelgiant į asmeninę darbotvarkę ir kiekvieno padalinio poreikius, pradinių idėjų tikslas pakinta, jos persipina su įtampa ir baime.

Fionn Dobbin ir Maximillian Valentin kalbės apie tai, jog intuicija yra viena svarbiausių kūrybinio vadovavimo ypatybių, lemiančių įmonės sėkmę, nes būtent intuicija padeda atmesti tai, kas nereikalinga, ir susigrąžinti pirminę idėją. Mūsų kintančiame ir pilname netikrumo pasaulyje, kuris darosi vis sudėtingesnis, aukščiausiu pasiekimu laikomas gebėjimas sukurti ką nors unikalaus ir tinkamo. Bet kuri organizacija, turinti stiprią intuiciją, laikanti intuiciją svarbia ypatybe ir ją puoselėjanti, gali greičiau pasiekti savo tikslų ir padidinti žmonių pasitikėjimą – tai savo ruožtu padeda išsiugdyti didesnę savivertę ir pasitenkinimą.

Podiumo diskusija

Daugiau informacijos netrukus.

Pietų pertrauka

Paralelinės sesijos:

Kaip menas gali išspręsti verslo iššūkius, o verslas – meno? | Formatas: pranešimas ir atvejų analizės

Paul Bourne (Jungtinė Karalystė / Meno vadovas, verslo konsultantas)
Agata Etmanowicz (Lenkija / „Impact Foundation“ prezidentė)

Įsivaizduokite tokią meno ir verslo sektorių partnerystę, kuri būtų pagrįsta tikru partnerių bendradarbiavimu, vertės kūrimu, vienodu įtakos pasidalijimu ir naudinga abiems pusėms. Imkime ir sukurkime būtent tokią partnerystę! Kaip? Pamėginsime pasisemti įkvėpimo ir pasiekti realių rezultatų. Nesvarbu, ar esate iš kultūros, ar verslo sektoriaus, jūsų iniciatyva labai laukiama!  

Yra dvi dalyvavimo galimybės: a) tiesiog užsiregistruoti ir mėgautis procesu; b) užsiregistruoti ir aprašyti savo iššūkį (bet kokią problemą, kurią siekiate išspręsti). Na, o mes, bendromis kelių dešimčių kūrybingų žmonių pastangomis, pamėginsime JUMS pateikti JŪSŲ problemos sprendimą. Nustatę ir suderinę poreikius ir įgūdžius, įrodysime, kokią didelę vertę galime suteikti vienas kitam ir kiek daug naujų dalykų dar galime atrasti, išnaudodami meno ir verslo partnerystes.

Plačiau apie seminarą

Auditorijų įtraukimo patirtys Europos kultūros sostinių kontekste | Formatas: pranešimai

Europos kultūros sostinių atstovai (Leuvardenas 2018, Matera 2019, Plovdivas 2019, Golvėjus 2020, Rijeka 2020, Kaunas 2022, Ešas prie Alzeto 2022)

Kultūros sektoriuje paplitęs auditorijų plėtros prioritetas aktualizavo komunikacijos strategijas ir rinkodaros projektus, nukreiptus į lankytojų statistikos gerinimą, galinčius suaktyvinti kultūriškai pasyvias auditorijas, tačiau nebūtinai užtikrinančius jų ilgalaikį lojalumą ir tikrą įsitraukimą.

Europos kultūros sostinių vadovų sesijoje bus ieškoma atsakymų į klausimus: kaip aktyvinti visuomenės dalyvavimą kultūroje, sustiprinti kultūros projektų poveikį, sutvirtinti kultūros įstaigų poziciją visuomenėje per individualų santykį su bendruomenėmis.

Europos kultūros sostinių programų lyderiai dalinsis patirtimi ir tuo, ko išmoko apie bendruomenių poreikių aktualizavimą, sporto, mažumų, subkultūrų, regioninių ir kitokių bendruomenių pažinimą bei kalbės apie jų įtraukimo projektus.

Tvarumo elementas bendruomeniniame socialiniame versle | Formatas: pranešimai ir praktinė sesija

Lietuvoje vis dažniau tenka išgirsti apie įkvepiančius socialinio verslo pavyzdžius, tačiau Kauno mieste ir Kauno rajone jų negausu. Seminaro tikslas – supažindinti Kauno miesto ir Kauno rajono bendruomenių lyderius ir aktyvistus su socialinio verslo pagrindais, teikiamomis galimybėmis bei paskatinti ir įkvėpti socialinių verslų radimąsi, kurie suteiktų galimybę bendruomenėms verstis bendruomenine veikla ir iš jos išsilaikyti. Seminare pranešėjai kalbės apie socialinio verslo principus ir tai, kuo pastarasis skiriasi nuo įprasto verslo. Taip pat pristatys galimybes vystyti socialinį verslą Lietuvoje ir Kaune, supažindins su užsienio ir Lietuvos geraisiais bendruomeniniais socialinio verslo pavyzdžiais. Be to, per praktinę sesiją bus bandoma aiškintis, kurios idėjos galėtų tapti rytojaus socialinio verslo Kaune pavyzdžiu.

Pristatymai:
Phil Tulba (United Kingdom/ Social Enterprise Expert & Consultant),
Simona Šimulytė (Lithuania / Founder at Changemakers),
Aušra Pulauskaitė (Project Manager at Versli Lietuva)


Praktinė sesija: 
Monika Juknienė (Lithuania / Coordinator at NVO Avilys)

Intuicijos patirtis | Formatas: interaktyvios kūrybinės dirbtuvės

Fionn Dobbin (Vokietija / Dizaino konsultavimo agentūros „Age5“ kūrybos direktorius)
Maximillian Valentin (Vokietija / Kūrybos direktorius, lektorius)

Mūsų nuolat kintančiame ir pilname netikrumo pasaulyje intuicija tapo viena svarbiausių kūrybinio vadovavimo ypatybių, lemiančių organizacijų sėkmę. Meno pasaulis – intuicijos namai. Čia ji pati švariausia. Menininkai atkoduoja įvairius savo pasaulio aspektus ir, nesusitelkdami į pernelyg didelius svarstymus ar strategijų taikymą, tuos aspektus paverčia meno kūriniais. Per interaktyvų seminarą pakviesime jus kartu atrasti naują patirtį. Grupė menininkų jums papasakos, kaip kliaujasi savo intuicija džiazo, vaidybos ir vaizduojamojo meno srityse, ir kaip intuiciją būtų galima „taikyti“ visame kūrybinių industrijų sektoriuje. Būtent tai ir bandysime patirti šioje sesijose. Tai nėra tokia metodika, kaip, pavyzdžiui, „Design Thinking“, o labiau kelias link intuicijos ar tiesiog meno pajautimas.

Programos pabaiga

„Stand-up“ pasirodymas – Geras, blogas ir „Brexit’as“

Geoffrey Brown Jungtinė Karalystė / Euclid direktorius ir komikas

Registruotis

Registracija vyksta iki 2019 m. gegužės 1 d.

Akimirkos iš praėjusių metų Europos kultūros sostinės forumo

Renginio vieta

Žalgirio arenos amfiteatras

Karaliaus Mindaugo pr. 50,
LT-44334 Kaunas

APIE FORUMO VIETĄKaip nuvažiuoti?Kaip rasti amfiteatrą?
Copyright 2018 kaunas2022.eu. All rights reserved