Kaunas pristato vieną ambicingiausių Europos Sąjungos kultūros projektų – Kultūros sostinę

Europos kultūros sostinės forumo svečiai ir pranešėjai – 10 Europos kultūros sostinių vadovai, dalyviai iš 15 Europos Sąjungos šalių, politikai, kultūros operatoriai, menininkai, visuomenės veikėjai.

Tai pirmasis tarptautinis forumas, kuriuo siekiama išsamiai pristatyti Europos Komisijos vykdomą Europos kultūros sostinių programą ir stiprinti Europos kultūros sektoriaus bendradarbiavimą.

.

Pokyčiai miestui, rajonui, Lietuvai ir Europai

  • Kokie pokyčiai laukia Kauno ir visos Lietuvos, artėjant Europos kultūros sostinės metams?
  • Kas jau padaryta Kaune ir Kauno rajone per pastaruosius aktyvios veiklos metus?
  • Geroji sėkmingų Europos kultūros sostinių patirtis.
  • Kaip užtikrinti, kad Kultūros sostinės programa sukurtų tvarų poveikį miestui ir šaliai?

Kultūros sostinė kaip bendruomenės projektas

  • Ekspertų pranešimai. Forumo pranešėjai, buvusių ir būsimų Europos kultūros sostinių programų autoriai, kūrybinio sektoriaus lyderiai kalbės ir kvies diskutuoti apie kultūros kuriamą poveikį miestų raidai ir socialinei gerovei.
  • Diskusijos. Bus aptariami šiuo metu Lietuvai aktualiausi kultūros lauko iššūkiai.
  • Unikali dirbtuvių programa. Čia savo patirtimi su forumo dalyviais dalinsis tarptautiniai auditorijų plėtros, bendruomenių kultūros ekspertai.

Kultūros sostinė kaip edukacinis projektas kultūros sektoriui
Forumo programoje pristatomi projektų pavyzdžiai apims tokias prioritetines Kaunas 2022 programos temas, kaip:

  • inovatyvūs tarpsektorinio, tarpinstitucinio ir tarptautinio bendradarbiavimo modeliai;
  • kultūros organizacijų ryšiai su visuomene;
  • aktyvaus auditorijos įsitraukimo ir ko-kūrybos praktikos;
  • kultūros paslaugų pasiekiamumo didinimas ir tvaraus ryšio su auditorija kūrimas.

Idėjos Europos Sąjungai
Forume bus aptartas kitoks požiūris į Kultūros sostinės koncepciją:

  • Kultūros sostinė – daugiau nei vieno miesto ar rajono projektas.
  • Kaip Kultūros sostinė gali tapti pavyzdžiu ir laboratorija ES vystymui?
  • Kaip Kultūros sostinė teigiamai veikia ES ekonominę ir politinę kultūrą?

Dalyviai

Dominika Kawalerowicz
plus

Dominika Kawalerowicz

VROCLAVAS 2016

Rolf Norås
plus

Rolf Norås

Stavangeris 2008

Brigitte Christensen
plus

Brigitte Christensen

EUTOPIA / ORHUSAS 2017

Patricia Klomp
plus

Patricia Klomp

Leuvardenas-Fryzija 2018

Neil Peterson
plus

Neil Peterson

Liverpulis 2008

Immie Jonkman
plus

Immie Jonkman

Leuvardenas-Fryzija 2018

Virginija Vitkienė
plus

Virginija Vitkienė

Kaunas 2022

Rytis Zemkauskas
plus

Rytis Zemkauskas

Kaunas 2022

Agata Etmanowicz
plus

Agata Etmanowicz

Impact foundation / Vroclavas 2016

Nadja Grizzo
plus

Nadja Grizzo

Esenas / Rūras 2010

Graziella Vella
plus

Graziella Vella

Valeta 2018

Gildas Aleksa
plus

Gildas Aleksa

Asociacija „Teatronas“

Lewis Biggs
plus

Lewis Biggs

Kaunas 2022 / Liverpulis 2008

Ugnė Paberžytė
plus

Ugnė Paberžytė

MO muziejus

Vida Narveišytė
plus

Vida Narveišytė

Lietuvos jūrų muziejus

Willy van Assen
plus

Willy van Assen

Leuvardenas-Fryzija 2018

Pavlina Petrova
plus

Pavlina Petrova

Plovdivas 2019

Auksė Petrulienė
plus

Auksė Petrulienė

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Gintarė Masteikaitė
plus

Gintarė Masteikaitė

Lietuvos šokio informacijos centras / Šokio teatras „Dansema“

Yohann Floch
plus

Yohann Floch

FACE-Fresh Arts Coalition Europe

Krzysztof Maj
plus

Krzysztof Maj

WROCLAW 2016

Nelija Kostinienė
plus

Nelija Kostinienė

Lietuvos valdovų rūmai

Victor Jacono
plus

Victor Jacono

Valeta 2018

Rita Orlando
plus

Rita Orlando

Matera 2019

Takashi Kudo
plus

Takashi Kudo

teamLab

Katarina Mažuran Jurešić
plus

Katarina Mažuran Jurešić

Kroatijos nacionalinis I. Zajc teatras

Elin Rosenström
plus

Elin Rosenström

Kūrybiškos Europos biuras, Švedija

Angeliki Peleki
plus

Angeliki Peleki

Kūrybiškos Europos biuras, Graikija

Eva Žáková
plus

Eva Žáková

Kūrybiškos Europos biuras, Čekija

Liene Upeniece
plus

Liene Upeniece

Kūrybiškos Europos biuras, Latvija

Gábor Mondik
plus

Gábor Mondik

Kūrybiškos Europos biuras, Vengrija

Thea Breivik
plus

Thea Breivik

Norvegijos Menų taryba

Magdalena Mullerova
plus

Magdalena Mullerova

Kūrybiškos Europos biuras, Čekija

Mateja Lazar
plus

Mateja Lazar

Kūrybiškos Europos biuras, Slovėnija

Eglė Deltuvaitė
plus

Eglė Deltuvaitė

Kūrybiškos Europos biuras, Lietuva

Ragnhildur Zoega
plus

Ragnhildur Zoega

Kūrybiškos Europos biuras, Islandija

Dimitrije Tadić
plus

Dimitrije Tadić

Kūrybiškos Europos biuras, Serbija

Mathilde Vasseur
plus

Mathilde Vasseur

Kūrybiškos Europos biuras, Prancūzija

Irma Petrašiūnaitė
plus

Irma Petrašiūnaitė

Kultūros naktis

Morana Bigač
plus

Morana Bigač

Kūrybiškos Europos biuras, Kroatija

Programa

Registracija

Forumo atidarymas

Pagrindiniai pranešėjai:

ROLF NORÅS (Stavangeris 2008) / Baziniai kultūros sostinių programų aspektai – įvairių miestų patirtys

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Rolf Norås savo prezentacijos metu pristatys dvylika Europos kultūros sostinės atvejų, kurių rezultatai buvo skirtingi tiek patirčių, tiek tikslų, tiek kitų faktorių prasme. Jo tyrimuose nagrinėjami baziniai šių programų aspektai – pagrindinė struktūra, poveikis, meno programos, politinė įtaka, ryšiai, balansas tarp europietiškumo ir savitumo, žiniasklaidos situacija, įtraukimas ir dalyvavimas, infrastruktūra ir palikimas. Rolf Norås suteiks reikalingos informacijos ir pasidalins pastebėjimais apie šių programų sėkmės kriterijus.

LEWIS BIGGS (Liverpulis 2008) / Bendradarbiavimas dėl Liverpulio ateities

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Lewis Biggs papasakos apie du pasiekimus, kurie lėmė sėkmingą Liverpulio Europos kultūros sostinės projektą 2008-aisiais: konstruktyvios bendradarbiavimo aplinkos sukūrimas visiems suinteresuotiems asmenims; miesto dėmesio sutelkimas į žavią jo ateitį užuot panirus į garbingą praeitį. Nepaisant pasaulį drebinusios ekonominės krizės ir po jos sekusiuo nuosmukio, šių Liverpulio laimėjimų dėka miestas išsaugojo savo įvaizdį ir programų efektyvumą visą dešimtmetį.

KRZYSZTOF MAJ (Vroclavas 2016) / 2016 laiptelių iki pergalės

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Žmonės kalba, kad Vroclavo kultūros sostinės projektas buvo sėkmingas. Kaipgi miestui tai pavyko? Kokių tikslų miestas užsibrėžė? Kurie aspektai čia buvo svarbiausi? Tai – trumpa istorija apie bendradarbiavimą, planavimą ir pasitikėjimą.

VIRGINIJA VITKIENĖ (Kaunas 2022) / Kaunas po 2022: vizija

Žiūrėti prezentacijos įrašą Atsisiųsti prezentaciją Kaip formuojama Kaunas 2022 programa? Kokia vizija veda kauniečius pokyčių link? Ką kartu veiksime iki 2022-ųjų, 2022-siais ir svarbiausia – po Europos kultūros sostinės metų? Pranešime dalinsimės svajone – kokį Kauną ir Kauno rajoną norime matyti po penkerių ir penkiolikos metų. Ir kokius konkrečius veiksmus Kaunas 2022 iniciatyva planuoja bei įgyvendina pakeliui iš laikinosios sostinės į šiuolaikinę. Kaip svajones paversti tikslingais veiksmais ir realybe?

RYTIS ZEMKAUSKAS (Kaunas 2022) / KEKS‘as? Koks KEKS‘as?

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Europos kultūros sostinės projektas egzistuoja jau daugiau kaip trisdešimt metų. Egzistuoja sėkmingai, patraukia daug dėmesio ir miestai ne juokais varžosi dėl titulo. Nepaisant to, negalima tvirtinti, kad visas jo potencialas yra išnaudotas. Kad ir kiek džiaugsmo suteiktų šalims ir jų miestams Kultūros sostinės titulas, jis neišvengiamai kol kas lieka gana siaurame teatralizuotų renginių, madingų tradicinės kultūros sferos iniciatyvų ir turizmo lauke. Ar to pakanka? Ar Europa ir jos bendruomenės nėra nusipelniusios geriau? Apie tai šis provokatyvus ir drąsus bandymas parodyti Kultūros sostinę kaip bandymų poligoną visos Europos Sąjungos ateičiai.

Podiumo diskusija. Moderatorius: Rolf Norås.

Pietūs

Paralelinės sesijos:

IMMIE JONKMAN, PATRICIA KLOMP:  dalyvaujamoji kultūra ir bendruomenių įtraukimas
AGATA ETMANOWICZ:  auditorijų plėtros mokymai
GEROJI PRAKTIKA:  auditorijų plėtra ir įtrauktis kultūros projektuose

IMMIE JONKMAN, PATRICIA KLOMP (Leuvardenas-Fryzija 2018) / Praktiniai bendruomenių įtraukimo metodai pasitelkiant kultūrą (dalyvių grupė pilna, registracija nebevykdoma)

Šiose dirbtuvėse Patricia ir Immie sutelks dėmesį į Leuvardeno (Fryzija) procesus 2018-aisiais. Pristačius miesto programą, bus nagrinėjami metodai, kuriais remiantis joms pavyko įtraukti gigantišką skaičių žmonių ir taip pat pačioms sukurti naują asmeninį projektą. Leuvardenas siekia motyvuoti žmones keisti pasaulį pasitelkiant kultūrą, pradedant nuo mažų detalių savo aplinkoje, kaimelyje, miestelyje. Jų komanda išvystė metodus, leidžiančius kultūrą pasitelkti įvairiausiais būdais tam, kad būtų užtikrinti ilgalaikiai rezultatai. Dirbtuvių metų bus aptariami bendruomeninės kultūros projektų pavyzdžiai, ir, jei liks laiko, bus diskutuojama apie iššūkius įtraukiant bendruomenes.

AGATA ETMANOWICZ (Impact Foundation) / Auditorijų laboratorija. Susipažinkite – paaugliai! (dalyvių grupė pilna, registracija nebevykdoma)

Kultūros operatoriai neretai skundžiasi, kad būtent paauglių auditorija mažai lankosi jų renginiuose ar nedalyvauja jų projektuose. Taigi artimiau susipažinkime su šia visuomenės grupe – išsiaiškinkime, ar tikrai verta juos visus sugrūsti į vos vieną langelį su pavadinimu „paaugliai“. Kuo jie skiriasi tarpusavyje? Ką apie juos žinome? Ko nežinome? Kokie jų poreikiai? Kaip jie leidžia laiką po pamokų? Ar jie laiką leidžia kartu? Jei taip, tuomet kur? Ką jie veikia? Kaip priima sprendimus? Kaip bendrauja? Ką mėgsta ir ko nemėgsta? Norėtume jus pakviesti į auditorijų laboratoriją, paremtą trimis dirbtuvių stadijomis – susipažinimu, kūrimu, komunikavimu. Saugioje aplinkoje galėsime bendrauti su tikrais paaugliais ir taip mokysimės dirbti kartu. Dirbtuvių metų išmoksime užduoti tinkamus klausimus, analizuoti ir praktiškai pritaikyti atsakymus, užtikrinti darnų aktualių programų planavimą ir komunikavimą. Dirbtuvės bus intensyvios, praktinės ir smagios! #auditorijųlaboratorija #praktika #smagu

GEROJI PRAKTIKA: auditorijų plėtra ir įtrauktis kultūros projektuose

Pranešimus skaitys: RITA ORLANDO (Matera 2019), TAKASHI KUDO (TeamLab), AUKSĖ PETRULIENĖ (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), GINTARĖ MASTEIKAITĖ (Lietuvos šokio informacijos centras / „Dansema“), VICTOR JACONO (Valeta 2018), YOHANN FLOCH (Face-Fresh Arts Coalition Europe), WILLY VAN ASSEN (Leuvardenas-Fryzija 2018), UGNĖ PABERŽYTĖ (MO muziejus).

RITA ORLANDO (Matera 2019) / „Matera Open Design School“

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Ši mokykla yra vienas iš kertinių programos Matera 2019 akmenų: ji pagrįsta „atviros kultūros“ principais, todėl ją drąsiai galima vadinti pirmąja tokio tipo dizaino mokykla Europoje. Čia bene daugiausia dėmesio skirta dizainui kaip instrumentui rekonstruoti ar perkurti įvairius bendruomenės procesus, formuoti naujas miestų bei visuomenės kryptis. Tokioje mokykloje mokomasi aktyviai veikiant, įsitraukiant į tęstinius projektus, kultūrinius ir meninius mainus tarp mokslo, technologijų, dizaino atstovų. Svarbiausia – keitimasis patirtimis ir žiniomis turi pasitarnauti pilietiškiems tam tikro miesto ar regiono tikslams pasiekti. Tai yra tarpdisciplininių mainų vieta, kur tobulėjimas paremtas eksperimentavimo bei prototipų kūrimo būdais. Vietinius ir iš visos Europos atvykusius dizainerius, menininkus, IT specialistus, diplomatus, studentus, profesionalus bei akademikus čia suburs sistemingas, bendruomeniškumu paremtas gebėjimų stiprinimas pasitelkiant praktines veiklas. Vienas pagrindinių mokyklos tikslų yra stiprinti įvairius įgūdžius, kurie reikalingi užtikrinant sklandų kultūrinių renginių 2019-aisiais vyksmą dizaino, technine ir strategine prasmėmis. Šalia vienerių metų programų visų amžiaus grupių dalyviams, ši mokykla taip pat siūlys intensyvias savaitės trukmės rezidencijas svečiams, informavimo programas vietinėms bendruomenėms, vaikų kūrybines dirbtuves ir CoderDojo klubų susitikimus.

TAKASHI KUDO (TeamLab) / TeamLab skaitmeninis menas

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

TeamLab - 2001 m. įsikūrusi tarpdisciplininė kūrybinė grupė, jungianti įvairių profesijų atstovus, dirbančius su informacine visuomene: menininkus, inžinierius, kumpiuterinės animacijos specialistus, matematikus, architektus, grafikos dizainerius ir redaktorius. Visi jie save dar vadina ultratehnologais. Jungdami įvairias praktikas, savo veikloje teamLab nariai trina meną, mokslą, technologijas ir kūrybingumą skiriančias ribas. Takashi Kudo pristatys teamLab kūrybą ir koncepcijas, o taip pat jų artimiausius projektus Paryžiuje ir Tokijuje.

AUKSĖ PETRULIENĖ (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus) / Mažosios istorijos: bendruomenių erdvė Kauno paveikslų galerijoje

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Ar uždaros bendruomenės problemų tyrinėjimas gali padėti rasti mums visiems aktualius, universalius išgyvenimo receptus? Kokia šiuose procesuose yra menininko misija? Kokie iššūkiai čia kyla muziejui kaip institucijai? Atsakymų į šiuos klausimus ieško “Mažosios istorijos” – pirmoji Lietuvoje bendruomenių galerija. 2017 gegužę atverta paroda “Didžioji pramonė” subūrė buvusių Kauno fabrikų bendruomenes išsibarsčiusias postindustriniame mieste. Gyvastingos mirusių fabrikų bendruomenės tapo parodos bendraautorėmis. Jos pirmą kartą viešai dalinosi savo atmintimi, išsaugotais daiktais ir, svarbiausia - gyvomis emocijomis.

GINTARĖ MASTEIKAITĖ (Lietuvos šokio informacijos centras / „Dansema“) / Auditorijų plėtros strategija: šokio spektakliai kūdikiams

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Kodėl yra svarbu kurti patiems mažiausiems šiandien? Koks tai yra menas? Kokią atsakomybę prisiima kūrėjas kurdamas pačiai jauniausiai auditorijai ir kodėl scenos profesionalai vis dažniau įtraukia tokią produkciją į savo teatrų repertuarus? Kaip spektakliai kūdikiams ir vaikams prisideda prie scenos meno auditorijos didinimo? Pranešime bus pristatomas Dansemos šokio teatras ir jo dešimties metų patirtis dirbant Lietuvoje ir visame pasaulyje.

VICTOR JACONO (Valeta 2018) / Bendruomeninis tiltas tarp paveldo ir palikimo. Bendruomenių įtraukimo pavyzdžiai iš programos „Valeta 2018“

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Šalia kitų savo rolių, kultūra turi konkrečią funkciją bendruomenių gyvenime – kasdienėse patirtyse, viešose bei privačiose situacijose, periodinėse šventėse, renginiuose ar kituose nutikimuose, galinčiuose atgaivinti kultūrinę padėtį ir apjungti bendruomenės narius. Galima teigti, jog kiekviena Europos kultūros sostinė tarsi bando nutiesti tiltą tarp kultūrinio paveldo ir tolesnio jo palikimo. Įdomių programos „Valletta 2018“ projektų pavyzdžiai padeda rasti naujų būdų įtraukti bendruomenes į minėto tilto „statybas“ nuo pat pirmosios stadijos.

YOHANN FLOCH (Face-Fresh Arts Coalition Europe) / Kultūrinių tinklų vert(yb)ė

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Kultūros tinklai atlieka daug funkcijų: skatina menininkų bei meno kūrinių (praeities ar ateities) kaitą, kuria ryšius su kuo platesnėmis auditorijomis. Šių tinklų esmė – įkvėpti, įtraukti, išbandyti naujas idėjas ar projektus, padėti kultūros sektoriui priimant rizikingus sprendimus ar susiduriant su įvairiais iššūkiais. Kultūros tinklo vaidmuo yra apjungti šimtus tūkstančių menininkų ir kultūros operatorių, koordinuoti bendrus veiksmus ir siūlyti bendradarbiavimo formatus, kurie leistų eksperimentuoti naujose plotmėse, išbandyti šviežias kryptis. Tinklas suteikia paramą, leidžia dirbti grupėmis, tarpininkauja, stiprina ryšius tarp jau esamų narių ir visada ieško naujų partnerių kituose sektoriuose, lygiuose ar žemynuose. Šios sesijos metu Yohann Floch pristatys savo inicijuotą tarptautinį tinklą „Fresh Arts Coalition Europe“, taip pat ir kitus tinklus, su kuriais jis bendradarbiauja – „On the Move“, „Trans Europe Halles“ ir t.t. Diskusijoje bus analizuojama motyvacija, nauda, rezultatai, įsipareigojimai ir paslaugos, susijusios su dalyvavimu profesionalių kultūros tinklų veikloje.

WILLY VAN ASSEN (Leuvardenas-Fryzija 2018) / Po bokštu: 32 nepaprastos bendruomenių istorijos

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Willy van Assen (gimė 1983-aisiais Nyderlanduose) dirba pradinių klasių mokytoja bei šokių mokytoja (juk daugiau išmoksti judėdamas!), taip pat dalyvauja bendruomeninio meno projektuose kaip choreografė ir meno vadovė. Ji buvo spektaklio „Under de Toer“ [„Po bokštu“] ir teatrališko šokio pasirodymo „De man dy’t hout dûnsje liet“ [„Vyras, leidžiantis medžiui šokti“] (2018-ųjų vasaris) meno vadovė. Pastarasis pasirodymas vyko bažnyčioje, viena pagrindinų jo temų – medžio apdirbimas. 2018-ųjų liepą Willy bus projekto „Physical Theatre“ vadovė stovykloje Artcamp Tytsjerk. Šis projektas yra vienas iš keturių meno disciplinų minėtoje tarptautinėje meno stovykloje kūrėjams, dirbantiems su bendruomenėmis. Willy yra ir projekto „Landschapssymphonie“ [„Peizažo simfonija“] meno vadovė. Renginys vyks šių metų rugsėjo 2-ą dieną Eastermar miestelyje – jame dalyvaus ūkininkai, miestelio gyventojai, traktoriai ir karvės. Visi kartu jie pademonstruos nuostabių šio regiono vaizdų grožį, kartu aiškiai parodydami kaip bendradarbiavimas gali išgelbėti šiuos peizažus. Willy van Assen pradėjo užsiimti bedruomeninio meno veikla dirbdama mokytoja iniciatyvoje „Roodkapje – een sprookje“ [„Pasaka – Raudonkepuraitė“], kurios metu pradinių klasių moksleiviai ir jų tėvai galėjo susigrąžinti meilę mokyklai. Tuo metu ji dar nežinojo, kad tai – bendruomeninis menas. 2015-2016 metais Willy dirbo edukaciniame meno projekte „De Reis“ [„Kelionė“]: ji nuvyko į mažą kaimą, kurio gyventojams buvo neleidžiama šio kaimo plėsti ar statyti naujų namų. Tačiau nemažai žmonių norėjo persikelti čia gyventi. Taigi kaimiečiai, mokyklos bendruomenė ir Willy pastatė meno kūrinį iš perdirbtų bei panaudotų medžiagų, o vėliau surengė linksmą procesiją su muzika ir daugybe dalyvių. Under the Tower – 32 istorijos iš 32 bažnyčių, kurias pasakoja bendruomenė www.underdetoer.nl „The man who lets wood dance“ Under the Tower – Mantgum www.dunsjendhout.nl „Artcamp Tytsjerk Fertellendeweis“ Under the Tower – Tytsjerk www.artcamptytsjerk.nl Landscapesymphony https://bit.ly/2pZeuUu De Reis https://www.dereis.frl/ Bouwen op De Hoeve https://www.facebook.com/bouwenopdehoeve/

UGNĖ PABERŽYTĖ (MO muziejus) / MO muziejus: jungtys tarp meno, mokslo ir technologijų

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

MO muziejus – 2018 m. Vilniuje iškilsianti nauja kultūros erdvė, prieš devynerius metus įkurta Danguolės ir Viktoro Butkų. Iki atidarymo MO veikia kaip „muziejus be sienų“ – įgyvendina visuomenei atvirus kultūrinius projektus, užsiima meno edukacija. 2017 ir 2018 metus MO muziejus skiria bendruomenių telkimui ir įgyvendina tris joms skirtus projektus. Pirmasis jų – „Meno laboratorija“. Nors dažnai manoma, kad menininkai ir mokslininkai gyvena skirtinguose pasauliuose, biotechnologijų įmonės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ darbuotojai paneigė šį mitą. Nusprendusi išmėginti nestandartinius personalo valdymo sprendimus, progresyvi ir lyderiaujanti įmonė kartu su MO muziejumi ėmėsi 3 mėnesius trukusio projekto, kurio rezultatu tapo mokslininkų kuruojama meno paroda „Tiltai“. „Keliaujančio muziejaus“ metu MO atvyksta pokalbiui apie meną ir kūrybiškumą. Muziejui tai galimybė užmegzti ryšį ir išgirsti būsimą lankytoją, dalyviui – proga susipažinti ir prisidėti prie MO idėjos. Projektas veikia dviem kryptimis. Pernai dvidešimtyje mokyklų surengėme 40 edukacinių užsiėmimų, kuriuose dalyvavo 1 200 5–8 klasių moksleivių. 2018 metus skiriame patirčių ir idėjų dalinimuisi su bendruomenėmis ir institucijomis, kad muziejų kurtume kartu. 2018 m. pavasarį MO muziejus bendradarbiaudamas su progreso konferencija LOGIN inicijuoja hARTchaton. Tai meno ir technologijų pasaulių susidūrimas, skatinantis bendradarbiavimą ir visuomenės įsitraukimą. Sujungiant skirtingų krypčių profesionalų ir mėgėjų žinias bei įgūdžius bus ieškoma sprendimų, kaip pasitelkiant technologijas sukurti įtraukiančias ir inovatyvias patirtis muziejuje.

Pabaiga

Registracija

Pagrindiniai pranešėjai:

NEIL PETERSON (Liverpulis 2008) / Ar kultūra gali pakeisti bendruomenę?

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Miestai ir jų bendruomenės šiandien susiduria su dideliais iššūkiais: migracijos į ir iš miesto poveikis, visuomenės senėjimo procesai, drastiški tradicinių darbo modelių pasikeitimai, skaitmeninio pasaulio reformos – visa tai reikalauja naujų sprendimo būdų. Šios prezentacijos metu tyrinėsime, kaip kultūra gali pagelbėti spręsti tam tikras problemas, remiantis ne „iš viršaus į apačią“ grįsta institucine struktūra, o nuosekliu bendradarbiavimo su bendruomenėmis modeliu. Kaip galime vystyti tinkamas kultūrines paslaugas, kad vietinės bendruomenės jomis ne tik naudotųsi, bet ir jas saugotų bei sekdamos sėkmingais pavyzdžiais kurtų naujas? Kokią funkciją čia gali atlikti Europos kultūros sostinių programa? Tyrinėsime buvusių Kultūros sostinių pavyzdžius, praktiškai iliustruojančius perėjimą nuo tradicininės institucinės santvarkos iki bendruomenės stiprybėmis paremtų kultūrinės veiklos procesų, kurie yra ne tik įvairesni, bet ir formuoja visuomenės atsparumą neigiamiems aplinkos pokyčiams bei ugdo bendrą narių kultūrinį pajėgumą. Geriausi praktiniai pavyzdžiai mums parodo, kad sutelkta ir darni bendruomenė, dalyvaudama didelio masto programose, gali plačiai skleisti pakilius visuomeniškumo bei pilietiškumo jausmus, o tai turi teigiamą ilgalaikį poveikį. Taip pat bus aptariamos ir aktualios kliūtys, kurių vertėtų išvengti.

DOMINIKA KAWALEROWICZ (Vroclavas 2016) / Kultūros sostinės programos planavimas – bendra užduotis

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Kultūros sostinės organizatoriai turi nemažai tikslų, kuriuos be galo sunku pasiekti. Daugelis mano, jog šis projektas visiškai pakeis miestą, tačiau to neįmanoma padaryti vos pamojus stebuklinga lazdele. Ne visi supranta, kaip sunku dirbti kartu siekiant užsibrėžtų tikslų, ir, kad svarbiausia čia yra kurti subalansuotą programą. Vroclavo miesto pavyzdys mums demonstruoja teigiamą įvairių operatorių bei lokacijų įsitraukimo poveikį – į programą turėtų įsitraukti kuo daugiau skirtingų grupių, o pats projektas turėtų pasklisti kuo plačiau geografine prasme. Šios trumpos prezentacijos metu bus pristatomi projektai, kurie Vroclavą keičia dar ir šiandien, Kultūros sostinės metams jau seniai pasibaigus.

IMMIE JONKMAN (Leuvardenas-Fryzija 2018) / Kaip Leuvardenas-Fryzija išjudino dešimtis tūkstančių žmonių pozityviam aktyvizmui

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

2014-aisiais Leuvardeno miestas, esantis Fryzijos regione (Nyderlandai), parodė kitoms šalims, ką iš tiesų reiškia žodis „mienskip“ - „bendruomenė“, kai laimėjo Europos kultūros sostinės 2018 titulą. Pagrindinis miesto tikslas buvo pasitelkti kultūrą kaip priemonę keisti pasaulį, įtraukiant kiek įmanoma daugiau žmonių ir prisiimti atsakomybę už savo aplinką. 2018-ieji tapo tik tarpine stotele orientuojantis į 2028-uosius ir dar tolesnę ateitį. Šiandien, po ketverių metų, dešimtys tūkstančių žmonių siekia šio tikslo kartu – atrodo, kad Leuvardenui pavyko. „Mienskip“ išjudino žmones pozityviam aktyvizmui! Kokia gi paslaptis? Immie Jonkman yra kūrybinė prodiuserė bei viena iš programos kūrėjų komandos narių, atsakinga už „mienskipsprojects“ dalį. Ji kalbės apie sėkmingus Leuvardeno pavyzdžius, kliūtis bei stabtelėjimus.

GRAZIELLA VELLA (Valeta 2018) / “Valeta 2018” vertinimo bei monitoringo modelis kaip įrankis nustatyti ir dokumentuoti bendruomenės dalyvavimą kultūriniuose procesuose

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Europos kultūros sostinės programos kūrimas ir vystymas glaudžiai susijęs su šios programos palikimo formavimu – būtina pilnai suvokti poveikį įvairiems socialinio, kultūrinio, urbanistinio gyvenimo sektoriams. Kad šis procesas vyktų sklandžiai, reikalingas metodiškas ir kruopštus tyrimas naudojant specifinius metodologinius bei analitinius įrankius. Bus pateikiamas pagrindas, kuriuo naudojantis buvo sukurtas „Valletta 2018“ vertinimo bei monitoringo planas, skirtas nagrinėti visus veiklos procesus (ir pasisekimus) nuosekliai, patogiai ir sudarant sąlygas palyginimams. Šios prezentacijos metu bus bandoma pabrėžti tokių tyrimų svarbą ir įkvėpti kitas kultūros sostines atlikti panašius tyrimus, kad juos būtų galima lyginti tarpusavyje. Tuomet suinteresuoti miestai turės gilesnį suvokimą apie tai, kaip naudoti vertinimą lyg įrankį bendruomenių įtraukimo tobulinimui iki kultūros sostinės projekto titulo metų ir tų metų laikotarpiu.

Podiumo diskusija. Moderatorius: Neil Peterson.

Pietūs

Paralelinės sesijos:

IMMIE JONKMAN, PATRICIA KLOMP: Dalyvaujamoji kultūra ir bendruomenių įtraukimas AGATA ETMANOWICZ: Auditorijų plėtros mokymai GEROJI PRAKTIKA: auditorijų plėtra ir įtrauktis kultūros projektuose KŪRYBIŠKOS EUROPOS TINKLAS: tarptautinio bendradarbiavimo ir mobilumo galimybės. Moderatorė: EGLĖ DELTUVAITĖ (Kūrybiškos Europos biuras)

IMMIE JONKMAN, PATRICIA KLOMP (Leuvardenas-Fryzija 2018) / Praktiniai bendruomenių įtraukimo metodai pasitelkiant kultūrą (dalyvių grupė pilna, registracija nebevykdoma)

Šiose dirbtuvėse Patricia ir Immie sutelks dėmesį į Leuvardeno (Fryzija) procesus 2018-aisiais. Pristačius miesto programą, bus nagrinėjami metodai, kuriais remiantis joms pavyko įtraukti gigantišką skaičių žmonių ir taip pat pačioms sukurti naują asmeninį projektą. Leuvardenas siekia motyvuoti žmones keisti pasaulį pasitelkiant kultūrą, pradedant nuo mažų detalių savo aplinkoje, kaimelyje, miestelyje. Jų komanda išvystė metodus, leidžiančius kultūrą pasitelkti įvairiausiais būdais tam, kad būtų užtikrinti ilgalaikiai rezultatai. Dirbtuvių metų bus aptariami bendruomeninės kultūros projektų pavyzdžiai, ir, jei liks laiko, bus diskutuojama apie iššūkius įtraukiant bendruomenes.

AGATA ETMANOWICZ (Impact Foundation) / Auditorijų laboratorija. Susipažinkite – paaugliai! (dalyvių grupė pilna, registracija nebevykdoma)

Kultūros operatoriai neretai skundžiasi, kad būtent paauglių auditorija mažai lankosi jų renginiuose ar nedalyvauja jų projektuose. Taigi artimiau susipažinkime su šia visuomenės grupe – išsiaiškinkime, ar tikrai verta juos visus sugrūsti į vos vieną langelį su pavadinimu „paaugliai“. Kuo jie skiriasi tarpusavyje? Ką apie juos žinome? Ko nežinome? Kokie jų poreikiai? Kaip jie leidžia laiką po pamokų? Ar jie laiką leidžia kartu? Jei taip, tuomet kur? Ką jie veikia? Kaip priima sprendimus? Kaip bendrauja? Ką mėgsta ir ko nemėgsta? Norėtume jus pakviesti į auditorijų laboratoriją, paremtą trimis dirbtuvių stadijomis – susipažinimu, kūrimu, komunikavimu. Saugioje aplinkoje galėsime bendrauti su tikrais paaugliais ir taip mokysimės dirbti kartu. Dirbtuvių metų išmoksime užduoti tinkamus klausimus, analizuoti ir praktiškai pritaikyti atsakymus, užtikrinti darnų aktualių programų planavimą ir komunikavimą. Dirbtuvės bus intensyvios, praktinės ir smagios! #auditorijųlaboratorija #praktika #smagu

KŪRYBIŠKOS EUROPOS TINKLAS: tarptautinio bendradarbiavimo ir mobilumo galimybės. Moderatorė: Eglė Deltuvaitė (Kūrybiškos Europos biuras)

Atsisiųsti prezentacijas

ES programos „Kūrybiška Europa“ biurų tinklas vienija 38 šalis, o jį sudarantys profesionalai ne tik išmano ES finansavimą kultūrai, bet ir savo šalių kultūros ir kūrybos lauką. Sesijos „Kūrybiškos Europos tinklas: tarptautinio bendradarbiavimo ir mobilumo galimybės“ tikslas – pristatyti Europos organizacijas bei programas, kurios remia tarptautinį bendradarbiavimą kultūros srityje, užtikrina kultūros profesionalų mobilumą bei bendradarbiavimui atviras ir pasiruošusias organizacijas. Ši forumo dalis aktuali tiems, kas ieško partnerių ir finansavimo už savo šalies ribų ir nori gauti patikimą ir išsamų Europos kultūros tinklaveikos galimybių žemėlapį. Sesijoje dalyvaujantys pranešėjai: Thea Breivik (Norvegija), Eglė Deltuvaitė (Lietuva), Elin Rosenström (Švedija), Dimitrije Tadić (Serbija), Gábor Mondik (Vengrija), Mathilde Vasseur (Prancūzija), Mateja Lazar (Slovėnija), Liene Upeniece (Latvija), Ragnhildur Zoega (Islandija), Magdalena Mullerova (Čekija), Eva Žakova (Čekija), Angeliki Peleki (Graikija).

GEROJI PRAKTIKA: auditorijų plėtra ir įtrauktis kultūros projektuose

Pranešimus skaitys: IRMA PETRAŠIŪNAITĖ (Kultūros naktis), KATARINA MAŽURAN JUREŠIĆ (Kroatijos nacionalinis I. Zajc teatras, Rijeka), VIDA NERVEIŠYTĖ (Lietuvos jūrų muziejus), NADJA GRIZZO (Rūras 2010), GILDAS ALEKSA (Teatronas), BRIGITTE CHRISTENSEN (Orhusas 2017), NELIJA KOSTINIENĖ (Lietuvos valdovų rūmai), PAVLINA PETROVA (Plovdivas 2019).

IRMA PETRAŠIŪNAITĖ (Kultūros naktis) / Kad kultūra taptų visiems prieinama

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Europos kultūros sostinių programose reikalavimas bei išsikelti tikslai įtraukti į kultūros vyksmą kuo daugiau žmonių nėra paprasta užduotis. Tačiau kultūros auditorijos plėtimas yra vertingas ir naudingas dalykas, nes tik taip pati kultūra tampa reikšminga, o ne “užribio” visuomenės gyvenimo dalimi. Skaičiuojama, kad vienos nakties kultūros ir meno festivalyje „Kultūros naktis“ apsilanko virš 100 000 žmonių. Kaip stiprinti tų gyventojų kultūrinį aktyvumą, kurie mano, kad „tai ne jiems“? Kas juos skatina per naktį aplankyti vidutiniškai 7 renginius, o gal net ir daugiau?

KATARINA MAŽURAN JUREŠIĆ (Kroatijos nacionalinis I. Zajc teatras, Rijeka) / Mes vystome auditorijas, auditorijos vysto mus

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Katarina kalbės apie auditorijų plėtros galimybes dviejuose priešinguose kultūros sektoriuose: viešosiose institucijose ir nepriklausomame sektoriuje. Taip pat pasidalins keletu Kroatijos nacionaliniame teatre įgyvendintų auditorijų plėtros pavyzdžių. Kaip oficialios „Rijeka 2020“ partnerės institucijos atstovė ji apmąstys pasirengimo Europos kultūros sostinės titului Rijekoje pranašumus ir trūkumus.

VIDA NERVEIŠYTĖ (Lietuvos jūrų muziejus) / Muziejus be sienų

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Kaip sukuriama erdvė mokymuisi, pažinimui ir bendradarbiavimui? Kaip tampama muziejumi be sienų? Lietuvos Jūrų muziejus jau seniai yra ne tik eksponatų saugojimo erdvė, bet labai dinamiška organizacija, siekianti dalintis sukaupta patirtimi ir medžiaga su visuomene ne tik įprastomis, tradicinėmis formomis. Tai inovatyvus ir modernus muziejus, siekiantis tapti kūrybiška, dinamiška erdve, integruojančia įvairių sričių menininkų kūrybą derinant ją su edukaciniais ir kitokiais projektais. Turėdamas didžiulę patirtį, būdamas vienas iš respublikos lyderių, dirbančių su edukaciniais renginiais (daugiau nei 600 per metus), muziejus yra ne tik paslaugos teikėjas, bet ir bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos institucijomis.

NADJA GRIZZO (Rūras 2010) / Neleisk laivui išplaukti be tavęs: Kaip įtraukti savo instituciją į kultūros sostinės projektą?

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Kultūros sostinių projektai dažnai pasižymi sraigtasparnio efektu – vos vos „apšlaiksto“ miestą kultūra ir išskrenda nepalietę žemės. Iš tikrųjų, siekiamas efektas turėtų būti panašesnis į didžiulio laivo, į kurį sukraunamas visas turimas bagažas ir leidžiamasi į kelionę po neatrastas vietas. Tik tuomet kultūros sostinės projektas turės realios naudos. Patyrinėkime kelis pavyzdžius iš Eseno (Rūras) programos 2010-aisiais.

GILDAS ALEKSA (Teatronas) / Vieta interpretacijai. Spėliojimo paradoksas

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Organizuodami masinius ar alternatyvius renginius dažnai neišvengiame spėlionių – kiek bus žiūrovų, kaip atrodys visa renginio koncepcija ir, žinoma, koks bus biudžetas. Beveik kiekvienąsyk mūsų spėjimai būna bent kažkiek klaidingi. Išgirsime istoriją apie naują erdvę alternatyviems scenos menams, sparčiai išaugusį cirko festivalį ir akimirksniu sumažėjusius asmeninius spektaklius (kaip ir finansus). Už viską galima padėkoti paradoksams. Kalbėsime apie vietą, sukurtą tam, kad visi planai bei spėjimai griūtų kuo įspūdingiau.

BRIGITTE CHRISTENSEN (Orhusas 2017) / Nagrinėjant Eutopia festivalį, vykusį liepos 26-30 d., 2017

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Viena pagrindinių Eutopia festivalio „eksperimento“ hipotezių buvo tai, kad kultūra ir menas iš tikro gali keisti žmonių gyvenimus. Kultūra ir menas juk leidžia mums į įvairius procesus pažvelgti iš kitos perspektyvos, tuomet galime spręsti problemas visiškai kitaip. Rengti kultūros festivalį Danijos gete – vietoje, kurios žmonės dažniausiai vengia – buvo didelis iššūkis. Tačiau matyti žmones iš viso pasaulio susitinkančius būtent ten juoktis, verkti, valgyti, kalbėtis, šokti ir dainuoti drauge buvo nepakartojama patirtis. Vietiniai buvo itin laimingi, kad sulaukė svečių ir galėjo aprodyti savo rajoną visiems festivalio lankytojams, kurie liko maloniai nustebinti atmosfera ir lokacijos grožiu. Festivaliui pasibaigus, hipotezė buvo patvirtinta – kultūra ir menas gali kalnus nuversti, sugriauti barjerus bei leisti žmonėms bendrauti žymiai gilesniame lygmenyje!

NELIJA KOSTINIENĖ (Lietuvos valdovų rūmai) / Atrask muziejų

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų edukatoriai nuo pat muziejaus atidarymo daug dėmesio skiria edukacinei veiklai su žmonėmis, turinčiais intelekto sutrikimų. Vienas naujausių projektų – „Atradimai muziejuje“ – buvo vykdomas 2017 metais. Vykdant šį projektą dėmesys buvo skiriamas vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, ir sutrikusio intelekto asmenims. Edukatoriai, konsultuodamiesi su specialistais, kūrė specialiai šiai lankytojų grupei pritaikytą metodinę medžiagą bei edukacines priemones. Pavyzdžiui, konsultuodamiesi su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. dr. Violeta Gevorgianiene bei dienos centro „Šviesa“ direktore Jūrate Tamašauskiene sukūrėme pirmąjį Lietuvoje muziejaus lankymo planą ir sensorinį žemėlapį, atrinkome ir pritaikėme edukacinius užsiėmimus. Tikslingai parengtos užduotys padeda susipažinti su Valdovų rūmuose eksponuojamais radiniais, suvokti, kas yra muziejus ir kokios jo funkcijos, suteikia galimybę tai pačiai grupei į muziejų sugrįžti kelis kartus ir savu tempu žingsnis po žingsnio išmokti naujų dalykų bei aptarti naujas temas. Pranešimo tikslas – pasidalyti praktinio darbo patirtimi ir aptarti įvairius veiklos kontekstus nuo idėjų iki jų įgyvendinimo.

PAVLINA PETROVA (Plovdivas 2019) / „Babos rezidencija“

Žiūrėti prezentacijos įrašą

Atsisiųsti prezentaciją

„Babos rezidencija“ yra solidarumo tinklas tarp jaunų miestiečių ir pagyvenusiųjų namų ūkių tam tikruose Bulgarijos kaimuose. Projektas sujungia skirtingų amžių, profesijų ir religijų žmones ir siekia atgaivinti nutolusius Bulgarijos kaimus, kuriuose yra naujų kultūrinių, ekonominių ir kūrybinių išteklių. Visa tai vykdoma per nedideles iniciatyvas sužadinant pilietinę veiklą ir pasitelkiant socialinio verslumo idėjas. Pirmiausia jaunuoliai semiasi žinių antropologijos, etnografijos, vietos ekonomikos srityse, ugdo empatija ir dizaino mąstymu paremtus gebėjimus. Po to vieno mėnesio laikotarpiui apsigyvena su vietos gyventojais. Galiausiai organizuojami įvairūs vieši renginiai ir didelė neformali užbaigiamoji konferencija, skirta projekto refleksijoms, apmąstymui ir išvadoms. Pagrindinis „Babos rezidencijos“ tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę kaimuose ir regione, taip pat didinti jaunimo galimybes pritaikyti savo įgūdžius sprendžiant šiandienai aktualius klausimus.

Kauno iššūkis: jaunimas Kaunui

Kauno iššūkis - programa Kauno miesto ir rajono jaunuoliams, kurie nori prisidėti prie miesto virsmo ir tapimo šiuolaikine sostine. Programos metu, per praktines užduotis jaunimas prisiliečia prie Kaunui svarbių iššūkių sprendimo, turi galimybę pasiūlyti savo idėjas kylančiam Kaunui. Ši programos dalis skirta pažvelgti į jaunuolių išvystytus projektus miestui ir rajonui, išrinkus geriausią idėją tęsti jos įgyvendinimą. Mums svarbi Jūsų nuomonė!

Pabaiga

Renginio vieta

Žalgirio arenos amfiteatras

Karaliaus Mindaugo pr. 50,
LT-44334 Kaunas

APIE FORUMO VIETĄKaip nuvažiuoti?Kaip rasti amfiteatrą?

Globėjai:

Kauno miesto savivaldybė logo

Kauno miesto savivaldybė

Kaunas District Municipality

Kauno rajono savivaldybė

Pagrindinis informacinis rėmėjas:

Informaciniai rėmėjai:

Copyright 2018 kaunas2022.eu. All rights reserved